Lietuvos kariuomenės dieną po pamokų Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su tėveliais, direktore bei pavaduotoja važiavo į Panevėžio Cido areną. Apžiūrėję kariškių surengtą parodą, kurioje buvo demonstruojami kariniai transportavimo sunkvežimiai, šarvuotis,  hameris su ant jo pritvirtintu kulkosvaidžiu, artilerinis pabūklas ir kt., pasivaišinę kareiviška koše, pabendravę su kariais, visi sugūžėjo į areną stebėti krepšinio varžybų: Panevėžio „Lietkabelis“  kovojo prieš Kroatijos „Cedavita z“.

Štai keletas šeštokų komentarų:

„Varžybos prasidėjo ne mūsų komandos naudai, bet pirmojo kėlinio pabaigoje išsiveržėme į priekį. Antrajame kėlinyje vis nesisekė, nes „Lietkabelis “, gražiai pasakius, „užmigo“ ir praleido daug taškų, net dvylika! Antrasis kėlinys pasibaigė ir prasidėjo ilgoji pertrauka. Greitai laikas prabėgo ir prasidėjo trečiasis kėlinys. Rezultatas nepasikeitė, tik ketvirtajame pavyko pasivyti priešininkus, bet likus aštuonioms sekundėms priešininkai įmetė abi baudas ir visi suprato, kad pralaimėjom,. Jeigu priešininkai būtų neįmetę vienos baudos, galbūt būtų buvęs pratęsimas… Nors pralaimėjom tik vienu tašku, vis tiek buvo smagu.”  Martynas Jatužis

„Rungtyniavo Panevėžio ,,Lietkabelis“ ir Kroatijos ,,Cedavita“.  Mes visi labai palaikėme savo kraštiečių ,,Lietkabelio“ komandą. Jaudulys buvo labai didelis, palaikėme „visomis keturiomis“.  Mūsų krepšininkai pirmajį kėlinį buvo pirmūnai . O jau trečiajame kėlinyje atsilikome net dvylika taškų, galvojome, kad jau viską praradome… Skandavome, kiek tik galėjome, prarėkėme visą balsą. Mūsų krepšininkai – šaunuoliai,  pasivijo priešininkus, ir trūko tik vieno taško, kad būtume nugalėtojais. Buvo labai linksma, šoko labai gražios ,,Lietkabelio“ šokėjos. Jos linksmino visus ir prasklaidė  jaudulį. Mūsų krepšininkai visada bus geriausi!“ Ernesta Skaparaitė

„Mes iš visų jėgų palaikėme Panevėžio krepšininkus. Pirmo kėlinio pabaigoje ,,Lietkabelis‘‘ lyderiavo. Savo komandą mes palaikėme garsiai skanduodami. Per trumpąsias pertraukas labai gražiai šoko Panevėžio ,,Lietkabelio“ šokėjos. Tada prasidėjo antrasis kėlinys, kuris lietuviams buvo labai nesėkmingas, nes jie nuo kroatų atsiliko net 12 taškų! Per ilgąją pertrauką aš su keliais klasės draugais kartu ėjome nusifotografuoti su ,,Lietkabelio‘‘ talismanu – Vėžiuku, kuris buvo visas raudonas, su žnyplėmis ir ilgais ūsais. Paskutinio kėlinio pabaigoje mes labai jaudinomės, nes Lietuvos komanda atsiliko 9 taškais. Kai liko trys minutės, mūsiškis įmetė tritaškį, visi net atsistoję iš džiaugsmo plojo, nes atsilikome tik 6 taškais, tada 4 taškais, 2 taškais… ir liko tik vienas taškas, kad būtų lygiosios, bet, deja, laikas baigėsi, ir mes pralošėme tik vienu tašku… Šios rungtynės man labai patiko, ir galiu pasakyti, kad gyvenime reikia mokėti pralaimėti ir niekada nenusiminti!“  Augustė Dambrauskaitė, 6 kl.

„Mes labai palaikėme lietuvius, kartu su jais ir džiaugėmės ir liūdėjome. Kai tik tai mūsiškiai įmesdavo kamuolį, mes labai džiūgaudavome, plodavome! Per minutės pertraukėles stebėjome šokančias  „Lietkabelio“ šokėjas. Po areną vaikščiojo žmogus,  persirengęs vėžiuku ir aš su juo nusifotografavau. Mums visiems labai patiko  palaikyti panevėžiečius, skanduoti bei daryti rankų bangą! Nors „Lietkabelis“ pralaimėjo, man vis tiek jie labai patiko! Dabar į krepšinio varžybas važiuosiu dažniau!“ Liveta Sarapaitė

Lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Mogilovienė