Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos mokiniai sulaukė viešnių iš Vilniaus edukologijos universiteto. Atvažiavo lietuvių kalbos draugijos nario, docento,  habilituoto mokslų daktaro Vido Valskio trečio kurso studentės Kotryna, Živilė ir Inesa. Gaila, kad su savo studentėmis negalėjo atvykti pats docentas. Jas atlydėjo lietuvių kalbos draugijos narė, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė.

Studentės mokiniams pravedė ,,Protų mūšį“. Buvo sudarytos šešios mišrios komandos, kurios išsirinko vardus, susigalvojo šūkius. Į aršią kovą stojo ,,Protmūšiukai“,  ..Žalieji“, ,,Lapai“, ,,Dubysa“,  ,,Lūžis“, ,,Bet kas“.

Klausimai buvo sunkoki, bet įdomūs. Reikėjo ne tik gerai žinoti lietuvių kalbos paslaptis, bet ir sumanumo, lankstumo, įžvalgumo sprendžiant mįsles bei minkles.

Daug emocijų sukėlė  pirmojo turo užduotis, kai reikėjo parašyti ilgiausią lietuvišką žodį. Atrodė, kad visi jį žino, bet… Nė viena komanda nesugebėjo jo teisingai užrašyti                               (nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems). Pirmame  ture sužinojome, kad Pietų Amerikoje- Suriname  yra vartojama taki taki kalba, kuri turi tik 340 žodžių.

Antrame ture įdomiausias klausimas buvo ,, Hipopotomonstraseskvipedaliofobija – kokia tai baimė?“. Labai ilgai mąstėme, bet teisingo atsakymo nesudėliojome. O atsakymas toks –,,ilgų žodžių baimė.“

,,Protų mūšio“ pabaigoje į spontanišką Inesos klausimą, kas žinąs didžiausią salą Lietuvoje, atsakęs Andrius buvo pakviestas apsilankyti Rusnėje.

Baigėsi kova, suvesti rezultatai. Pirmąją vietą iškovojo ,,Protmūšiukai“, antrąją – ,,Lapai“, trečiąją – ,,Bet kas“. Komandos apdovanotos diplomais, vertingomis knygomis, universiteto laikraščiais. (daugiau…)

Vasario 29 d. – kovo 6 d.  mokykloje buvo paskelbta Lietuvių kalbos savaitė ,,Kalbu aš motinos kalba…“. Mokykloje vyko daug renginių, skirtų lietuvių kalbai.

Pirmąją savaitės dieną paskelbėme akciją ,,Padėk sau ir Tėvynei. Puoselėk savo kalbą“. Visi stengėmės kalbėti taisyklingai, raiškiai, vaizdžiai, žinutes rašėme lietuviškais rašmenimis. Buvome mandagūs, nebijojome mokyti ir taisyti tą, kas lietuvių kalbai svetima, nes lietuvių kalba – mūsų gimtoji kalba. Mūsų tėvų kalba. Mūsų būties ir buities kalba.

Antrąją dieną pradėjome „auginti“ ketureilių, skirtų lietuvių kalbai, medį. Jį augino visa mokykla. Ketureilius rašė ir pirmokas, ir penktokas, ir dešimtokas, ir mokytojas, ir mokyklos darbuotojas. Rašė tie, kuriems lietuvių kalba yra brangi.

Trečiąją dieną mokyklos bibliotekoje galėjome pavartyti žodynus – buvo parengta ir pristatyta paroda ,,Ką slepia žodynai…“ (daugiau…)

Ramunę Roščenkovaitę užėmus III vietą ir Samantą Šaparnytę užėmus I vietą. Samanta Šaparnytė atstovaus Panevėžio rajoną šalies technologijų olimpiadoje Kaune. (daugiau…)

Tą dieną ne tik mokiniai, bet ir mokytojai suprato, kaip karalius Mindaugas suvienijo Lietuvą. Nereikėjo nei vadovėlių, nei istorinių dokumentų…

Įsigilinti, suprasti, kaip susiskaldžiusią, pagonišką Lietuvą pavyko suvienyti karaliui Mindaugui Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos bendruomenei padėjo, nepatikėsit – kompozitorius, poetas, dainininkas, artistas, dviejų sūnų tėvas, mylintis vyras, karys… Nežinau, ką rašyti pirmiau, bet, tikiuosi, kad supratote, jog ne čia esmė.

Netradicinės veiklos dieną pradėjusi ir visus pasveikinusi su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo švente signatarė Rasa Juknevičienė kartu su mūsų bendruomene dar kartą kitaip pažvelgė į Lietuvos istoriją. Kartu žavėjomės nuostabiu kariškio talentu, kuris vienas, įsikūnijęs kunigaikščių, žynių, metraštininkų, karaliaus asmenyse scenoje parodė, kaip galima mylėti Lietuvą. Mokiniai tyliai skaičiavo, kiek scenoje buvo aktorių… Iš tiesų scenoje buvo tik vienas nepaprastai gabus ir originalus aktorius Donatas Voveris.

Po įspūdingos istorijos pamokos aktorius „transformavosi“ į Lietuvos kariuomenės karininką, kuris labai įdomiai papasakojo apie kariuomenės savanorius ir šauktinius, jų teises, pareigas, atlyginimą, kasdienybę, kario profesiją.

Antra šventės dalis buvo ne mažiau įspūdinga: kartu su vyresniaisiais mokiniais paminėti Lietuvos valstybės atgimimą atvyko Tiltagalių skyriaus mažieji, pasipuošę trispalvėmis, išmokę dainų ir šokių. Jų prisistatymas buvo puikus – „Dainų dainelės“ regioninio turo dalyvis Rometas Misiukas sudrebino salę sodriu balsu, dainą skirdamas Lietuvai. Sužavėjo ir trečiokų atliekami senoviniai lietuviški šokiai. Maloniai nustebino mažieji talentai.

5–10 klasių mokiniai šventei taip pat buvo pasiruošę. Kiekviena klasė žiūrovams padovanojo po dainą, jautresnius privertusią net ašarą nubraukti. Kartu dainavo visa bendruomenė, nes mokytoja pasirūpino, kad žiūrovams būtų išdalinti dainų žodžiai. Dešimtos klasės mokinys rajono skaitovų konkurso dalyvis Leonardas Lapienis perskaitė P.Širvio eiles „Gyvuoki, nemirtinga“,skatinančias susimąstyti apie amžinąsias vertybes– meilę gimtajam kraštui, artimam.

O kokie nuoširdūs mokinių laiškai Lietuvai: „didžiuojuosi savo tauta; linkiu, kad būtų įdomu turistams; Lietuva, norėčiau padėti Tau politikoje; žinau, kad Tu gražėsi; linkiu, kad kiekvienas lietuvis, kad ir kur bebūtų, niekada Tavęs nepamirštų, linkiu savigarbos, drąsos, ryžtingumo, stiprybės. Būk tokia šviesi ateitis, į kurią nuliūdusi atsiremti galėčiau… Lietuva – jėga!“. Visko nesurašysi…

Šventę vainikavo direktorės apdovanojimai mokiniams ir mokytojams už dalyvavimą ir pasiekimus įvairiuose konkursuose.

(daugiau…)

Pavasaris į Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos Tiltagalių skyrių atkeliavo kartu su jau tradicine švente tapusia  Kaziuko muge. Kermošiaus pradžioje mokyklos mažieji šoko įvairiausius liaudiškus šokius. Vėliau buvo pakviesti į amatų menę, kur buvo supažindinti su pynimo amatu, talkinant mokytojai Sandrai Pribušauskienei daugelis išbandė pinti juostas ir kiekvienas nusipynė sau po apyrankę iš vilnonių siūlų. Kartu pynė, ne tik vaikai bet ir susirinkę šventėn tėveliai ir seneliai. Mokytoja Lolita Skumbinienė papasakojo apie tautos amatų istoriją, senolių darbštumo dvasią ir uždavė įvairius klausimus, teisingai atsakę buvo apdovanoti barankomis. Susipažinę su senaisiais amatais ir nusipynę apyrankes, visi buvo pakviesti į kermošių.

Prasidėjus prekybai, mugė užvirė lyg didžiulis skruzdėlynas. Kiekvienas skubėjo įsigyti sau ir savo artimiesiems lauktuvių. Prekystaliai linko nuo gausybės pyragaičių, keksiukų, grybukų, kibinų, molio dirbinių, medžio drožinių, velykinių puošmenų, kuriems pagaminti ir išgražinti vaikai ir jų tėveliai nepagailėjo nei laiko, nei sumanumo. Mokinių darbeliai glostė akis ir džiugino mugės lankytojų širdis. Niekas iš kermošiaus negrįžo be pyragų, malonių smulkmenų ir geros nuotaikos.

Mokyklos ugdytiniai ne tik turėjo progą parodyti savo gebėjimus, išmonę, bet ir įgyti verslo žinių parduodami savo gaminius. Jei parduoti nepasisekė, darbelius galėjo mainyti, dovanoti.

Kaziuko mugės lankytojai išsinešė ne tik gausių lauktuvių, bet ir pavasarinę nuotaiką bei  daug malonių įspūdžių.

(daugiau…)

Vasario 29 d. –    Akcija ,, Padėk sau ir Tėvynei. Puoselėk savo kalbą!“

Kovo 1 d.     –     Auginame ketureilių, skirtų lietuvių kalbai, medį.

Kovo 2 d.     –     Susitikimas su vertėju, literatūrologu, humanitarinių mokslų daktaru Silvestru       .   .                     Gaižiūnu.

Kovo 3 d.     –     Viktorina 1–4 klasių mokiniams ,,Aš myliu savo kalbą“.

Kovo 4 d.     –     Viktorina 5–10 klasių mokiniams ,,Moki žodį, žinai kelią“

Kovo 7-10 d .d. – Nacionalinis moksleivių konkursas ,,Švari kalba – švari galva“.

Kovo 18 d.     –  Kalbame tarmiškai. Susitikimas su Lietuvos edukologijos universiteto

doc. dr. Lina Muriniene, prof. Regina Rinkauskienė ir jos doktorante panevėžiške,              rašančia savo gimtosios tarmės disertaciją – Rasa Kurkauskiene.

Danguolė Jusytė, lietuvių kalbos mokytoja