Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos 5–10 klasių mokiniai, projekto ,,Gimtinės takais“ dalyviai, paminėjo lietuvių kalbos ir tautinio kostiumo metus dalyvaudami edukacinėje–pažintinėje išvykoje ,,Lietuviais esame mes gimę“. Aplankėme Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinį – unikalų kalbos muziejų, kuriame eksponuojami archyviniai dokumentai, kalbininkų asmeniniai daiktai, elektroninės vartyklės su išsamia informacija apie įvairias kalbotyros sritis: kalbos istoriją, dialektologiją, leksikografiją, raštijos istoriją ir kt.; kompiuteriniai kalbos žaidimai, tarmių karaokė, patrauklios kompiuterinės knygos. Įdomu buvo sustoti prie žodynų skyriaus, paliesti kartotekų dėžutes, iš kurių lietuvių kalbos žodyno rengėjai imdavo korteles, pagal rašysenos pavyzdžius tikrindavo, ar jose užrašyti žodžiai nėra išgalvoti. Naudodamiesi instrukcijomis vieni rašė žodyno teksto rankraštį, kiti jį redagavo. Taip pusė milijono lietuviškų žodžių sugulė į 20 Žodyno tomų. Netikėčiausia kalbos muziejaus dalis yra kalbos žaislai. Šios ekspozicijos idėja ir paprasta, ir kartu sudėtinga: palietėme rankomis kalbą ir tuo pačiu ką nors naujo ir įdomaus apie ją sužinojome. Kalbos žaislai kviečia į kalbą pažiūrėti kitaip, pamatyti jos įvairovę, kuriamąją galią, praeitį; padeda suvokti, kad kalba toli gražu nėra tik  bedvasis bendravimo instrumentas. Žaidėme kompiuterinius žaidimus, susipažinome su abėcėle, galėjome lotyniškos abėcėlės raidėmis atsispausti savo vardą, pasitikrinti žinias atspėdami žodžius. Sustojome prie tarmių karaokės. Greitai sužinojome, kiek lietuviai turi tarmių ir  patarmių. Patys galėjome padzūkuoti ar ištarti ilgą suvalkietišką ,,o“. Atsakę į kelis klausimus, galėjome išbandyti savo vokalinius gebėjimus dainuodami. Ir ne bet kaip, o tarmiškai. Muziejuje sužinojome, kaip vystėsi lietuvių kalba, kad Lietuvoje gyvena apie 2,9 mln. lietuviškai kalbančių žmonių. Užsienyje lietuviškai kalba apie1,5 mln. žmonių.

Apsilankėme 1856 metais įkurtame Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Šis muziejus – tai unikali pilietinio ugdymo mokykla, ugdanti vaikų ir jaunimo istorinę savivoką, kūrybingą asmenybę, siekiančią pažinti gimtojo krašto istoriją, puoselėti ir saugoti kultūros paveldą.  Kai mažesnieji dalyvavo edukacinėje programoje ,,Tautinio kostiumo spalvos“, klausėsi tautinio kostiumo atsiradimo istorijos, apžiūrinėjo XIX a. pabaigos–XX a. pradžios atskirų etninių sričių drabužius, dėliojo tautinio kostiumo dėlionę, vyresnieji mokiniai dalyvavo edukacinėje programoje ,,Senosios Lietuvos valdovai, didikai, bajorai“: klausėsi pasakojimo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atsiradimą, apie iškiliausius kunigaikščius, didikus, bajorus, žaidė edukacinį žaidimą ,,Kelionė po senąją istorinę Lietuvą“, susipažino su lietuvių kovomis už savo kalbą, prisilietė prie istorijos, atliko užduotis – dėliojo kunigaikščių bei didikų portretus, susipažino su tikrais ginklais, šarvais – galėjo su jais nusifotografuoti. O pabaigoje ,,įsirašė“ į aristokratų luomą – susikūrė savo herbą.

Aplankėme Katedrą, pastovėjome prie Gedimino kalno, pajutome mūsų istorijos, mūsų valstybės įkūrėjų, mūsų kalbos puoselėtojų didybę. Grįžome įsitikinę, kad pati gražiausia yra lietuvių kalba.

Danguolė Jusytė, maironiečių būrelio, bei projekto ,,Gimtinės takais“ vadovė