Ankstyvą pirmadienio rytą mūsų mokyklos pradinukai kartu su mokytojomis  vyko į ūkininko  Ričardo  Barzdenio sodybą. Kelionės tikslas – apžiūrėti aptvaruose auginamus dėmėtuosius elnius, sužinoti apie jų būdą, elgseną, priežiūrą.

Kieme maloniai pasitiko ne tik šeimininkas, bet ir meilūs šuneliai – skalikai. Jie mus palydėjo link aptvaro, kuriame įsikūrę dėmėtieji elniai. Įdėmiai stebėjome grakščiai vaikštančius gyvūnus. Gyvūnų šeimininkas, įėjęs į aptvarą, meiliai  pašaukė savo augintinius: „Maži, maži…“. Netrukus  nedrąsiai, vienas paskui kitą ėmė artėti gražuoliai. O mes kantriai laukėme rankose laikydami lauktuves – batono riekeles. Iš šeimininko pasakojimo sužinojome, kad elniai yra labai draugiški, bandoje gražiai bendrauja tarpusavyje, silpnesnieji klauso stipresniųjų. Vyresnieji elniai labai saugo jauniklius. Grįžtant į sodybą, pastebėjome neįprastą transporto  priemonę – sportinis arklys pakinkytas į bričką. Pasirodo, ši transporto priemonė laukė mūsų mokinukų. Įsimintiną pramogą padovanojo sodybos šeimininkas. Smagu buvo sėsti į bričką ir apsukti ratą, mėgaujantis gražia gamta.

Padėkoję už nuoširdų  bendravimą, pasakojimus bei puikią dovaną skubėjome į Astos ir Sauliaus Brazdžiūnų ūkį, įsikūrusį Prūselių kaime.  Čia mus maloniai pasitiko ne tik sodybos šeimininkai, bet ir Kristijono augintinis – balandis, kuris pasisveikino atsitūpdamas ant peties ar galvos. Jaunieji ūkininkai suteikė galimybę susipažinti su moderniu pieno ūkiu. Kieme apžiūrėję šiuolaikinę žemės ūkio techniką, užsukome į erdvų tvartą su melžimo bloku bei patalpa pieno šaldytuvui. Tvarte buvo tik keletas  karvių, kurios artimiausiomis dienomis taps „mamytėmis“. Mokinių akį patraukė siūbuojantis šepetys. „Tai šepetys, skirtas karvei saugiai kasytis. Tokiu būdu palaikoma karvės švara ir ramybė“– paaiškino  šeimininkė Asta ir  pakvietė užeiti į patalpą, kurioje melžiamos karvės. Mokinukų laukė praktinis užsiėmimas – reikėjo pamelžti tris karves. Atsiraitoję rankoves šie tuoj pat kibo į melžimą. Reikėjo kantrybės, kol pienelis pradės bėgti į puodelį. Vėliau mokiniai stebėjo automatizuotą melžimo procesą. Pamelžus karves, teko dar  pagirdyti veršelius. Už darbą ūkyje šeimininkai neliko skolingi. Kristijono tėveliai  pakvietė į sodybos sodą, kuriame mokiniai išvydo didžiulį pripučiamą batutą, medines sūpynes bei netoliese besiganantį ponį. Čia mokinių laukė puikus poilsis: vieni galėjo linksmintis šokinėdami ant batuto, kiti – mėgautis jodinėjimu poniu, o dar kiti – supdamiesi grožėtis nuostabiai sutvarkyta  aplinka. Tuo tarpu Kristijono močiutės bei mokytojos paruošė vaišių stalą, ant kurio  puikavosi šviežias varškės sūris, o šalia jo – bitučių suneštas medus. Kaip skanu!- džiaugėsi vaikai, valgydami sūrį su medumi.

Kelionės  metu mokiniai ne tik sužinojo apie laukinius bei naminius gyvūnus, bet turėjo galimybę stebėti bei patys dalyvauti pieno išgavimo procese. Grįžtant į namus, visus lydėjo gera nuotaika, nepamirštami įspūdžiai, malonus nuovargis. Juk kelionė buvo prasminga, įsimintina, nepakartojama.

Dėkojame jauniesiems ūkininkams – Kristijono tėveliams – Astai ir Sauliui Brazdžiūnams bei ūkininkui Ričardui Barzdeniui už malonų bendravimą, nuoširdų priėmimą, suteiktus nepamirštamus įspūdžius bei  pramogas mokiniams.

Pradinių klasių mokytoja Nida Stakienė